Pristatyti plakatai

Autoriai Pavadinimas Santrupa
Dalia Rukanskienė ir Algirdas Boguševičius, Vincentas Veikutis, Eglė Jonaitienė, Milda Basevičiūtė, Renata Paukštaitienė (LSMU Kauno klinikos) Krūties vėžys: ultargarsinio tyrimo diagnostinė vertė pažasties limfmazgių būklės įvertinime Tikslai:
Sarginio limfmazgio biopsija yra standartinis tyrimas nustatant pažasties limfmazgių būklę visoms pacientėms, kurioms ultragarsinio tyrimo metu pažasties limfmazgiai vertinti kaip nepažeisti arba įtartini. Apie ~70 % ankstyvo krūties vėžio atvejų pažasties limfmazgiai būna nepažeisti ir chirurginė pažasties intervencija yra nereikalinga. Šio tyrimo tikslas - įvertinti ultragarinio tyrimo patikimumą nustatant nepažeistus pažasties limfmazgius bei nustatyti klaidingai neigiamų rezultatų priežastis.
Metodai:
Atlikta prospektyvi moterų ir jų medicininės dokumentacijos analizė, operuotų dėl invazinio krūties vėžio LSMU KK Krūties chirurgijos skyriuje nuo 2016-05-01 iki 2018-05-31. Detaliau analizuotos moterys, kurioms nustatyta pirma vėžio stadija (pT1a, pT1b, pT1c). Visoms pacientėms žymėtas sarginis limfmazgis. Operacijos dieną atliktas pakartotinis ultragarsinis tyrimas vertinant ar pažasties limfmazgiai nepažeisti, ar pažeisti. Apskaičiuotas ultragarsinio tyrimo tikslumas, neigiama nusakomoji vertė bei klaidingai neigiamų rezultatų procentas nustatant ≥3 metastazes pažasties limfmazgiuose. Įvetinta pacienčių demografinių ir naviko klinikopatologinių požymių reikšmė nustačius klaidingai neigiamus rezultatus.
Rezultatai:
Į tyrimą įtrauktos 227 pacientės nuo 32 m. iki 85 m., amžiaus vidurkis 59 m. (SD=11.83). Pacientės skirstytos į tris grupes pagal amžių ir pagal kūno masės indeksą (KMI). Ultragarsinio tyrimo metu įtartini limfmazgiai (UG+) buvo nustatyti 38 atvejais (16.7 proc.), likusiais 189 atvejais (83.3 proc.) pažasties limfmazgiai vertinti kaip nepažeisti (UG-). Histologinio tyrimo metu nepažeisti limfmazgiai (pN0) rasti 193 pacientėms (85.0 proc.) (5 - pN1mi), metastazės (pN1-2, pN≥3) nustatytos 34 (15.0 pro.) atvejais. Ultragarsinio tyrimo tikslumas yra gana aukštas - 84.1 proc. (95 proc. konfidencialumo intervalas [KI]=78.1-90.2), taip pat gana aukšta neigiama nusakomoji vertė (NNV) - 91.5 proc. (95 proc. KI=86.5-96.6), bendras jautrumas vidutinis - 52.9 proc. (95 proc. KI=31.5-74.3). Nustatant 3 ir daugiau metastazes limfmazgiuose ultargarsinio tyrimo jautrumas padidėja iki 72.7 proc. (95 proc. KI=39.2-106.3), tikslumas - 88.7 proc. (95 proc. KI=83.2-94.3), NPV - 98.3 proc. (95 proc. KI=95.9-100.7). Iš viso klaidingai neigiami rezultatai buvo rasti 8.5 proc. (n=16), o nustatant tris ir daugiau metastazes limfmazgiuose - tik 1.6 proc. (n=3). Statistiškai reikšmingas požymis, nustatant klaidingai neigiamus rezultatus buvo naviko plitimas kraujagyslėmis bei limfagyslėmis. Visu 100 proc. atvejų (n=16) klaidingai neigiami rezultatai buvo rasti nustačius naviko plitimą kraujagyslėmis ir limfagyslėmis (LV1), o neradus šio požymio (LV0), visais atvejais (n=89) pažasties limfmazgiai buvo be metastazių (teisingai neigiami – 91 proc., klaidingai teigiami – 9 proc.) (p<0.001). Kiti požymiai nebuvo statistiškai reikšmingi. Dažniau klaidingai neigiami rezultatai rasti 50-70 m. amžiaus pacientėms - 66.7 proc. (<=50 m. - 14.3 proc., >70 m. - 19.0 proc.) (p=0.101) ir pacientėms turinčioms didesnį KMI (>30) - 38.5 proc. (<=25 - 30.8 proc., 25-30 - 30.8 proc.) (p=0.255).
Išvada:
Utragarsinis tyrimas yra gana patikimas nustatant nepažeistus pažasties limfmazgius. Dauguma pacienčių, kurioms ultragarsinio tyrimo metu pažasties limfmazgiai vertinti kaip nepažeisti, galėtų išvengti chirurginės pažasties intervencijos. Pacienčių atranka sarginio limfmazgio biopsijai turėtų būti ne rutininė, o individuali, atsižvelgiant į pacienčių demografinius ir naviko klinikopatologinius duomenis.
Greta Bytautaitė ir Agnė Česnauskaitė, Algidas Basevičius, Lina Padervinskienė (LSMU) LSMUL KK atliktų skubių kompiuterinės tomografijos tyrimų analizė Tikslai:
Nustatyti dažniausias skubių kompiuterinės tomografijos tyrimų tiriamąsias sritis LSMUL KK ir jų metu pacientų gaunamą apšvitos dozę.
Metodai:
Tyrimo imtis – visi LSMUL KK skubios medicinos klinikos pacientai (n=1321), kuriems atliktas skubus KT tyrimas per 2019 metų rugsėjo mėnesį. Duomenims rinkti naudota KT tyrimų registracijos knyga. Rinkti duomenys apie pacientų lytį ir amžių, tiriamąją sritį, gautą apšvitos dozę tyrimo metu. Pacientai skirstyti pagal amžių (vaikai iki 18 metų ir suaugę) ir lytį. Vidutinė tyrimo metu gauta apšvita apskaičiuota tiriamajai sričiai ir pagal paskirtą tyrimo indikaciją.
Rezultatai:
Per 2019 metų rugsėjo mėnesį LSMU KK skubios medicinos skyriuje skubūs KT tyrimai atlikti 1321 pacientui (~44 per parą), viso ištirtos 1429 anatominės sritys (~47.6 per parą). Statistiškai reikšmingai skyrėsi vyrų ir moterų amžius, suaugusiųjų tarpe (55 [39,0-71,0] metai vs 69 [53,0-80,0] metai, p<0.001, atitinkamai). Vyrams kaklo srities KT tyrimas atliktas dažniau, nei moterims (9.3% vs 5.8%, p=0.018, atitinkamai). Kitų anatominių sričių KT tyrimo atlikimo dažnis reikšmingai nesiskyrė. Vyrų gauta apšvitos dozė, atliekant galvos srities (1,94 [1,78 – 2,61] mSv vs 1,79 [1,69 – 1,94] mSv, p<0,001) ir krūtinės srities (1,73 [1,54 – 3,53] mSv vs 1,55 [1,29– 1,99] mSv, p=0,019) KT tyrimus, didesnė nei moterų. Atliekant kitų tiriamųjų sričių KT tyrimus apšvitos dozės reikšmingai nesiskyrė. Kiti duomenys pateikti grafikuose.
Išvada:
LSMU KK skubios medicinos skyriuje KT tyrimas atliekamas įtariant įvairias urgentines būkles. Gydytojų radiologų darbo krūvis ir intensyvumas didelis. Dažniausiai KT tiriamų sričių ir gaunamos apšvitos žinojimas svarbus norint tobulinti gydytojų radiologų ir radiologijos technologų darbo krūvius bei optimizuojant tyrimo protokolus.
Eimantas Dumskis ir dr. Artūras Samuilis, Liutauras Gumbys (Vilniaus Universitetas, Medicinos fakultetas) Žmogaus plaučių dirofilariozė: klinikinis atvejis Tikslai:
Vieni iš žmonių dirofilariozės sukelėjų – D.immitis. Tai ploni nematodai, kurių galutiniai šeimininkai dažniausiai yra šunys, tačiau pasitaiko ir atstitiktinių šeimininkų – žmogus. Europoje, net ir endeminiuose kraštuose, tokiuose kaip Ispanija ar Italija, žmonių dirofilariozės yra retas susirgimas.
Rezultatai:
68m. vyras, sekamas VUL SK dėl 2011 m. nustatyto prostatos vėžio bei 2016 m. nustatyto kasos galvos vėžio, atlikta PPPDR, 2019 m. birželį atvyko neplanuotai kontrolei dėl kylančios PSA koncentracijos. Atliktame kontroliniame kūno KT tyrime kairiojo plaučio viršūnėje, S1-2, nustatytas naujas ~11x9x20 mm dydžio pailgas solidinis židinys, išsidėstęs palei arterijos eigą – židinys diferencijuotas tarp metastazės, pirminio naviko bei uždegiminių pakitimų.
Atliktuose lab. tyrimuose karcinoembrioninis antigenas ir vėžio žymuo CA 19.9 – buvo normos ribose. Tarpdisciplininio pacientų aptarimo metu buvo rekomenduota atlikti PET/KT tyrimą ir neaptikus kitų židinių taikyti operacinį gydymą. PET/KT tyrime, atliktame 16 d. po kūno KT, - matyta aplink kair. plaučio židinį atsiradusi židininė ir matinio stiklo infiltracija, nusitęsianti peribronchovaskuliariai, kuri labiau būdinga infekciniams ar uždegiminiams procesams, kitų radinių nebuvo. Po 4 sav., pacientui atlikta vaizdo-asistuojanti torakoskopija (VATS), kairiojo plaučio S1 segmentektomija. Preparato histologinio ištyrimo atsakymas – apvaliųjų kirmelių invazija į plaučių audinį, - peribronchiniame plaučių audinyje matomi nekrozės židiniai su apvaliųjų kirmelių fragmentais, aplinkinio audinio fibroze ir limfocitine infiltracija. Nusiųstas infektologo konsultacijai, pacientas aiškių skundų dėl sisteminės parazitozės nenurodė, neigė generalizuotą dilgėlinę, keliones į tropikus ar subtropikus, uodų įkandimo taip pat nenurodė. Dvi sav. po operacijos atliktuose laboratoriniuose tyrimuose nustatyta nežymi eozinofilija (EOS 0,42 *109/l; EOS 5,5%), IgE padidėjimas (IgE 137,9 U/ml). Koprologiniame tyrime kirmelių kiaušinėlių ar pirmuonių nerasta, toksokarozės tyrimai neigiami. Po mėnesio atvykus kontroliniams laboratoriniams tyrimams, nustatyta teigiama dinamika – eozinofilija išnyko (0,42 → 0,17 *109/l; 5,5% → 3,0%), IgE sumažėjo (137,9 → 78,5 U/ml). Chirurginį gydymą laikant radikaliu, - medikamentinis gydymas nebuvo indikuotinas.
Diskusija:
Žmogaus dirofilariozė – retas susirgimas Europoje, dažniau nustatomas Pietų šalyse, tokiose kaip Ispanija ar Italija, tačiau pasitaiko atvejų ir Lietuvoje. D.immitis invazijos atvejais laboratoriniuose tyrimuose eozinofilija ir IgE padidėjimas matomas ne visada. Chirurgiškai pašalinto preparato ar biopsijos histologinis įvertinimas geriausiai patvirtina diagnozę. Taip pat naudingi PGR bei ELISA testai. Dauguma D.immitis klinikinių atvejų yra besimptomiai ir įprastai pirmą kartą pastebimi atsitiktinai krūtinės ląstos rentgenogramose ar kompiuterinės tomografijos tyrimuose kaip monetos pavidalo vienas ar keli židiniai plaučių periferijoje. Šie židiniai paprastai solidiniai, vienas ar keli, 1~3 cm dydžio, diferencijuojami tarp granuliominio susirgimo ar onkologinio proceso krūtinės ląstoje. Dirofilariozės plaučiuose gydymas – chirurginis arba medikamentinis. Ne visuomet galima atmesti onkologinį procesą, tad dažniau pacientai yra operuojami.